Vidaus tvarkos taisyklės

PATVIRTINTA
UAB „Kardiolita“ generalinio direktoriaus
2019-01-02 įsakymu Nr. PK-19-01/1

I DALIS
VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

1. Bendrosios nuostatos

1.1. UAB „Kardiolita“ (toliau – Įstaiga), kodas 126118245, veiklos adresas: Laisvės pr.64A, Vilnius, yra ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos priežiūros įstaigų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais bei kitais teisės aktais, Įstaigos įstatais bei šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

1.2. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsnio reikalavimus ir nustato bendruosius darbuotojų, pacientų ir jų atstovų tarpusavio santykių principus bei elgesio normas.

1.3. Įstaiga yra apsidraudusi civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimu.

1.4. Įstaiga užsiima tik ta veikla, kuri nurodyta jos Įstatuose bei turimose licencijose.

1.5. Įstaiga teikia būtinąsias ir planines, nemokamas (kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis) bei mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

1.6. Įstaigos darbuotojai turi teisę nukrypti nuo šių Taisyklių, jeigu konkrečiu atveju formalus šių Taisyklių laikymasis prieštarautų paciento interesams. Bet koks nukrypimas nuo šių Taisyklių turi būti pažymėtas paciento medicininėje dokumentacijoje.

1.7. Šių taisyklių privalo laikytis visi Įstaigos darbuotojai, pacientai, jų atstovai ir kiti Įstaigos teritorijoje ar patalpose esantys asmenys.

1.8. Taisyklės viešai skelbiamos Įstaigos internetiniame puslapyje www.kardiolita.lt, Įstaigoje esančioje informacijos lentoje ir yra prieinamos susipažinti kiekvienam Įstaigos pacientui.

1.9. Įstaigos teritorija gali būti stebima vaizdo kameromis (tik tose vietose, kurios pažymėtos specialiais ženklais).

1.10. Pagrindinės Taisyklėse naudojamos sąvokos:

1.10.1. pacientas – asmuo, Įstaigos klientas, kuris naudojasi Įstaigos teikiamomis paslaugomis;

1.10.2. paciento atstovas – paciento atstovas pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) ar atstovas pagal pavedimą. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos įstaigos pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui arba sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui arba vaikui, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.

2. Įstaigos darbo laikas

2.1. Įstaigos darbo laikas skelbiamas Įstaigos internetiniame puslapyje www.kardiolita.lt, Įstaigoje esančioje informacijos lentoje ir yra prieinamas susipažinti kiekvienam Įstaigos pacientui.
2.2. Įstaigos vadovybės ir funkcinių padalinių (administracijos) darbo laikas:
2.2.1. pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00 – 17.00 val., pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.;
2.2.2. penktadieniais: 8.00 – 15.45 val., pietų pertrauka 11.00 – 11.45 val.;
2.2.3. savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbama.
2.3. Įstaigos klientų aptarnavimo padalinio ir poliklinikos darbo laikas:
2.3.1. pirmadieniais-ketvirtadieniais: 7.00 – 21.00 val.;
2.3.2. penktadieniais: 7.00 – 20.00 val.;
2.3.3. šeštadieniais: 9.00 – 15.00 val.;
2.3.4. sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirbama.
2.4. Įstaigos ligoninė (stacionaro, anestezijos ir intensyvios terapijos skyriai, susijusiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka dirbantys priėmimo-skubios pagalbos, operacinių, procedūrinių kabinetų, radiologijos, laboratorijos, kraujo banko ir kiti darbuotojai) veikia kiekvieną dieną: 24 val. per parą.
2.5. Įstaigos valgykla veikia kiekvieną dieną: 7.00 – 21.00 val.

3. Pacientų kreipimosi į įstaigą tvarka

3.1. Norėdami gauti informaciją apie Įstaigoje teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti juridiniai ir fiziniai asmenys gali raštu (įskaitant el. paštą) arba žodžiu kreiptis į Įstaigos klientų aptarnavimo padalinio darbuotojus tiesiogiai arba susisiekę bendruoju telefonu (8 5) 2390 500.

3.2. Kreipiantis dėl skubiosios ir būtinosios pagalbos:

3.2.1. skubioji ir būtinoji medicinos pagalba pacientams teikiama be eilės;

3.2.2. skubioji ir būtinoji pagalba teikiama susijusiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka;

3.2.3. būtinajai pagalbai siuntimas nereikalingas.

3.3. Poliklinikos gydytojai specialistai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai (pagal poreikį) pacientus konsultuoja savo darbo grafikuose valandomis.

3.4. Pacientai registruojami Įstaigos poliklinikos darbo laiku: telefonu (8 5) 2390 500, internetu arba jiems atvykus į Įstaigą.

3.5. Pacientui kreipiantis į Įstaigą telefonu, jo tapatybė identifikuojama jam nurodžius vardą, pavardę, gimimo datą, paskutinius 4 asmens kodo skaitmenis ir kontaktinius duomenis. Telefoniniai pokalbiai pacientui paskambinus Įstaigos telefonu yra įrašomi, o apie tai pacientas yra informuojamas automatine žinute prieš prasidedant pokalbiui. Pacientas gali nesutikti, kad pokalbis su juo būtų įrašomas, ir tokiu atveju turi atvykti į Įstaigą. Telefoniniai pokalbiai įrašomi siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybę.

3.6. Atvykdamas pacientas turi turėti pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir (jei turi) rašytiniu arba elektroniniu būdu išduotą Medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą (forma Nr. 027/a, toliau – Siuntimas). Siuntimas nėra privalomas pacientui kreipiantis dėl mokamos paslaugos suteikimo.

3.7. Pacientui Įstaigos klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai registracijos metu suteikia informaciją apie Įstaigoje dirbančius gydytojus specialistus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, jų kvalifikaciją, darbo grafiką, teikiamų paslaugų rūšis ir kainas.

3.8. Asmenys, apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje, savo draustumui įrodyti pateikia Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), ESDK pakeičiantį sertifikatą arba struktūrizuotą elektroninį dokumentą (toliau – SED) S045, kurie suteikia teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones; dokumentą DA1 (arba E123 formos pažymą, arba SED DA002), kuris suteikia teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, būtinus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar paūmėjus profesinei ligai; dokumentą S2 (arba E112 formos pažymą, arba SED S010), kuris suteikia teisę gauti šiame dokumente nurodytas planines kompensuojamąsias paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones; dokumentą S3 (arba SED S008), kuris suteikia teisę tęsti Lietuvoje pradėtą gydymą, kurio išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

3.9. Apie numatytą vizitą Įstaigos poliklinikoje pacientui iš anksto primenama SMS žinute arba telefoniniu skambučiu (jeigu pacientas yra nurodęs savo kontaktinį telefono numerį).

3.10. Pacientai privalo atvykti į Įstaigos polikliniką 10 minučių prieš numatytą vizito laiką. Pacientai, pavėlavę daugiau nei 15 min., gali būti nepriimami.

3.11. Jei dėl svarbių aplinkybių gydytojas aptarnauja pacientą ilgiau negu tam pacientui paskirtas laikas, kiti pacientai priimami vėlesniu nei nurodyta registracijoje laiku. Siekiama, kad užsirašęs pacientas būtų priimtas ne vėliau kaip per 15 minučių nuo registracijoje nurodyto laiko. Klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai apie gydytojo vėlavimą pacientą informuoja žodžiu.

3.12. Jei pacientui yra skirtas konkretus priėmimo laikas ir Įstaiga savo iniciatyva nori jį pakeisti, naujas priėmimo laikas derinamas su pacientu. Naujas laikas turi būti praneštas ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki planuoto apsilankymo pradžios. Nurodytas įspėjimo terminas gali būti netaikomas tais atvejais, kai Įstaigos gydytojai suserga, teikia būtinąją ar skubiąją pagalbą, atlieka operacijas ilgiau negu planuota ir pan.

3.13. Jei pacientas negali atvykti į Įstaigą nustatytu laiku, jis privalo apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki paskirto laiko pradžios) apie tai pranešti paskambindamas telefonu arba asmeniškai atvykęs į registratūrą ir (jeigu pageidauja) susitarti dėl kito apsilankymo laiko.

3.14. Kreipiantis į Įstaigos ligoninę sudaroma gydymo sutartis, su ja susiję dokumentai (sutikimai ir pan.) ir paciento dienotvarkė, iš anksto rezervuojamos visos reikalingos konsultacijos ir tyrimai, kurie pagal poreikį gali būti koreguojami pacientui atvykus. Pacientui atvykus numatoma tyrimo ir gydymo strategija, sudaromas gydymo planas. Esant reikalui (iš užsienio atvykstantiems pacientams) atsakingas asmuo pasirūpina papildomomis paslaugomis (vizomis, logistika ir kt.).

3.15. Į Įstaigos ligoninę pacientai be jų ar jų atstovų sutikimo nėra priimami.

3.16. Paciento ar jo atstovų sutikimo nereikia:

3.16.1. kai yra grėsmė asmens gyvybei ir jis pats dėl to negali tokio sutikimo duoti;

3.16.2. kai yra grėsmė nepilnamečio ar neveiksnaus asmens gyvybei, o jo atstovų negalima greitai surasti;

3.16.3. kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

3.17. Atlikus visas registravimosi į Įstaigos ligoninę procedūras pakviečiama slaugytoja arba slaugytojos padėjėja, kuri priima į ligoninę guldomo paciento paruoštą dokumentaciją ir palydi pacientą į palatą.

3.18. Atvykus į palatą, atsakingas Įstaigos darbuotojas supažindina pacientą su Taisyklėmis, palatos įranga bei pateikia kitą aktualią informaciją. Pacientas susipažįsta su Įstaigoje patvirtintais dokumentais (sutikimais ir pan.) dokumentais ir formomis bei jas užpildo ir patvirtina pasirašytinai.

4. Nemokamų ir mokamų paslaugų nomenklatūra ir asortimentas, jų teikimo tvarka

4.1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikti Įstaiga yra licencijuota, yra nurodytos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) 2003 m. rugpjūčio 19 d. Įstaigai išduotoje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje Nr. 2622, su kuria galima susipažinti VASPVT internetinėje svetainėje.
4.2. Nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas) Įstaigoje teikiamos tik patikrinus ar asmuo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
4.3. Nemokamai teikiama:
4.3.1. būtinoji medicinos pagalba, vadovaujantis atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka;
4.3.2. planinės ambulatorinės ir stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nurodytos sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis Lietuvos gyventojams, apdraustiems sveikatos draudimu; Informaciją apie konkrečias paslaugas (jų asortimentą), jų teikimo tvarką, eiles ir kt. teikia klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai, be to, susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ji yra viešai skelbiama Įstaigos internetinėje svetainėje ir (arba) Įstaigos informacijos lentoje. Kai Įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis, klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai besikreipiantiems pacientams nurodo, kad laikinai, negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų nemokamai.
4.4. Nemokamai planinės paslaugos teikiamos tik dėl pagrindinės ligos (dėl kurios pacientas atsiųstas ambulatorinei konsultacijai arba hospitalizuotas), vadovaujantis sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis paslaugoms apmokėti numatytomis PSDF biudžeto lėšomis.
4.5. Mokamai teikiama:
4.5.1. visos Įstaigos kainyne išvardintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus Taisyklių 4.3 punkte išvardintas paslaugas;
4.5.2. visos Įstaigos kainyne išvardintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kai pacientas nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu arba kreipiasi neturėdamas Siuntimo;
4.5.3. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių savo nuožiūra (be atitinkamo Siuntimo) pageidauja pats pacientas;
4.5.4. asmens sveikatos priežiūros paslaugos užsienio šalių piliečiams, išskyrus atvejus numatytus Taisyklių 3.8 punkte;
4.5.5. pacientas pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka ir yra pasirašytinai supažindintas su jo teise ir galimybe ją gauti nemokamai eilės tvarka;
4.5.6. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas išimtis;
4.5.7. papildomos paslaugos Įstaigos ligoninėje (aukštesnio standarto paslaugos – Standartas A).
4.6. Pacientams, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, kai bazinė kaina už asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, už savo iniciatyva (pasirašytinai susipažinus su Įstaigoje patvirtintomis sutikimų formomis) pasirinktas brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą apmoka jie patys.
4.7. Mokamos paslaugos Įstaigoje teikiamos generalinio direktorius patvirtinta tvarka, o už jas mokėjimai priimami Įstaigos kasose. Visais atvejais sumokėjus už paslaugas, pacientui pateikiamas kasos apmokėjimo kvitas ir (pagal poreikį) sąskaita-faktūra.
4.8. Mokamų paslaugų kainynas skelbiamas Įstaigos internetiniame tinklalapyje ir (arba) informaciją apie kainas pateikia Įstaigos klientų aptarnavimo padalinio darbuotojai (telefonu arba atvykus į Įstaigą).

5. Pacientų teisės ir pareigos įstaigoje

5.1. Pacientų teisės:

5.1.1. kiekvienam pacientui turi būti suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

5.1.2. pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje;

5.1.3. paciento teisių negalima varžyti dėl jo lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

5.1.4. pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai;

5.1.5. pacientams turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų;

5.1.6. pacientas turi būti informuotas apie jį gydančio gydytojo ir slaugos darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir profesinę kvalifikaciją;

5.1.7. pacientas turi teisę gauti informaciją apie Įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti;

5.1.8. pacientas turi būti informuojamas apie Įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu Įstaigoje;

5.1.9. pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę;

5.1.10. pacientas turi teisę sužinoti kito gydytojo specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą;

5.1.11. informacija pacientui turi būti pateikta jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas specialistas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo;

5.1.12. informacija pacientui neturi būti pateikta prieš jo valią. Atsisakymą gauti informaciją apie savo sveikatą pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu;

5.1.13. pacientui nuo 16 metų visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Įstaigoje teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats;

5.1.14. nepilnamečiam pacientui iki 16 metų visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Įstaigoje teikiamos tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus;

5.1.15. nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo specialisto pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus;

5.1.16. pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip;

5.1.17. kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytų asmenų nėra arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįstą sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydytojas specialistas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas pagrindžia paciento medicinos dokumentuose;

5.1.18. dėl nepilnamečio paciento iki 16 metų, kurio tėvai vengia atlikti atstovo pagal įstatymą funkcijas ir kuriam nėra nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, kai nepilnamečio paciento tėvai (įtėviai) tarpusavyje nesutaria dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, sprendimus dėl tokių paslaugų masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydytojas specialistas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais;

5.1.19. informacija apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę suteikiama paciento sutuoktiniui (sugyventiniui), paciento tėvams (įtėviams) ir paciento pilnamečiams vaikams jų prašymu.;

5.1.20. teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis;

5.1.21. paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas;

5.1.22. gydytojai specialistai ir slaugos darbuotojai turi gerbti pacientų asmens privatumą: pacientas turi teisę į informacijos apie savo sveikatos būklę konfidencialumą (išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus);

5.1.23. paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti;

5.1.24. jeigu paciento tolesnis buvimas Įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui arba šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais jo atstovui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas;

5.1.25. pacientas turi teisę kreiptis į Įstaigos vadovybę visais iškilusiais ginčytinais klausimais;

5.1.26. pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą;

5.1.27. visa būtina informacija pacientui suteikiama (prieinama) jo buvimo Įstaigoje metu. Informacija skelbiama Įstaigos internetiniame puslapyje, informacijos lentose, teikiama klientų aptarnavimo padalinyje, poliklinikoje ir ligoninėje;

5.1.28. pacientas turi teisę kreiptis į Įstaigą su prašymu suteikti informaciją apie tai, ar Įstaiga tvarko jo asmens duomenis ir, jei taip, susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis;

5.1.29. pacientas turi teisę kreiptis į Įstaigą su prašymu ištaisyti jo asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą – tuo atveju, kai susipažinus su asmens duomenimis yra nustatyta, kad duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs;

5.1.30. pacientas turi teisę kreiptis į Įstaigą su prašymu ištrinti jo asmens duomenis (ar apriboti jų tvarkymą), kurie yra tvarkomi tik su jo sutikimu, jei pacientas atšaukia atitinkamą sutikimą. Ši teisė netaikoma, jei asmens duomenys, kuriuos prašoma ištrinti, yra tvarkomi ir kitu teisiniu pagrindu;

5.1.31. pacientas turi teisę gauti jo paties pateiktus asmens duomenis, kurie yra tvarkomi jo sutikimo ar sutarties vykdymo pagrindu, raštu ar bendrai naudojama elektronine forma ir, jei įmanoma, perduoti tokius duomenis kitam paslaugų teikėjui (duomenų perkeliamumas);

5.1.32. pacientas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, jeigu asmens duomenų tvarkymo pagrindas yra teisėti interesai, įskaitant profiliavimą tiesioginės rinkodaros tikslais; 

5.1.33. pacientas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo duotą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu;

5.1.34. pacientas turi teisę duomenų apsaugos klausimais kreiptis tiesiogiai į Įstaigą teikiant rašytinį prašymą asmeniškai, paštu, per atstovą ar elektroninių ryšių priemonėmis (bendruoju Įstaigos el. paštu), žodžiu (bendruoju Įstaigos telefonu) arba kreipiantis tiesiogiai į Įstaigos duomenų apsaugos pareigūną el. paštu: pareigunas@cgpklinikos.lt. Pacientų prašymus dėl duomenų subjekto teisių Įstaiga nagrinėja nemokamai. Prašymą nagrinėti gali būti atsisakyta arba už tai gali būti imamas atitinkamas mokestis, jei prašymas yra aiškiai nepagrįstas arba perteklinis, taip pat kitais norminiuose aktuose nustatytais atvejais;

5.1.35. pacientas turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nepavykus išspręsti duomenų apsaugos klausimų su Įstaiga.

5.2. Pacientų pareigos:

5.2.1. pacientas negali reikalauti privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu;

5.2.2. pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis Įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais Įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas;

5.2.3. pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

5.2.4. pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytais atvejais savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu;

5.2.5. pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą;

5.2.6. pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais Įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais;

5.2.7. pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei;

5.2.8. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu ar teikiančiu sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir rekomendacijas;

5.2.9. laiku sumokėti už mokamas paslaugas pagal tuo metu Įstaigoje galiojančius įkainius;

5.2.10. kiek leidžia sveikatos būklė, laikytis asmens higienos reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką;

5.2.11. tinkamai elgtis su Įstaigos įranga ir inventoriumi, tausoti Įstaigos turtą;

5.2.12. Įstaigos patalpose ir teritorijoje be nustatyta tvarka gauto leidimo filmuoti, fotografuoti patalpas ir darbuotojus, pacientus ar kitaip pažeisti jų privatumą;

5.2.13. pacientai ir jų lankytojai už ligoninei ar jos darbuotojams padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarką.

6. Pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka

6.1. Neblaivūs ar kitaip apsvaigę, agresyvūs lankytojai lankyti pacientų neįleidžiami.

6.2. Sergantiems ūmiomis užkrečiamomis infekcinėmis ligomis asmenims lankyti pacientus draudžiama.

6.3. Įstaigos ligoninėje pacientus lankyti galima Įstaigos darbo metu. Kitu laiku pacientus galima lankyti tik gavus gydančio gydytojo specialisto arba budinčio gydytojo leidimą.

6.4. Pacientų lankytį į Įstaigą atvykę asmenys privalo užsiregistruoti budėtojo saugomame lankytojų žurnale. Lankytojai su viršutiniais rūbais (paltais, striukėmis) į ligoninę neįleidžiami. Rūbai paliekami Įstaigoje įrengtoje rūbinėje. Už vertingus daiktus, paliktus viršutiniuose rūbuose, Įstaiga neatsako.

6.5. Dėl veiklos specifikos, pacientų lankymas gali būti apribotas, nustatyta kita lankymo tvarka, lankytojai turi laikytis specifinių personalo reikalavimų dėl avalynės, aprangos, dezinfekcijos priemonių naudojimo. Lankytojai privalo laikytis pagrįstų Įstaigos darbuotojų nurodymų.

6.6. Pacientą, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, kai yra už pacientą atsakingo gydytojo (gydytojų) sutikimas, neapribojant kitiems asmenims suteiktų teisių, turi teisę lankyti paciento sutuoktinis (sugyventinis), paciento tėvai (įtėviai) ir paciento pilnamečiai vaikai jų prašymu. Pacientą lankyti norintis asmuo papildomai pateikia savo asmens tapatybės dokumentą ir nurodo ryšį su pacientu (sutuoktinis (sugyventinis), paciento tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai).

6.7. Gydytojų vizitacijų ir palatoje pacientams atliekamų procedūrų metu, lankytojams palatoje būti neleidžiama, išskyrus atvejus, kai reikalinga slaugančiojo pacientą asmens pagalba.

6.8. Lankytojai privalo laikytis rimties, tvarkos, vykdyti Įstaigos darbuotojų nurodymus, gerbti kitų pacientų teises ir privatumą.

6.9. Dėl paskelbtos epidemijos ar kitų ekstremalių situacijų Įstaigos vadovybė gali apriboti ar uždrausti pacientų lankymą apie tai viešai paskelbdama.

6.10. Lankytojams neleidžiama pacientams nešti alkoholinius gėrimus, rūkalus, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias bei draudžiamas medžiagas, nerekomenduotinus maisto produktus ir vaistus.

6.11. Pacientams perduodami maisto produktai turi būti švieži, gerai ir tvarkingai supakuoti, apie greitai gendančius produktus turi būti informuojami Įstaigos darbuotojai.

6.12. Už pacientų lankymo tvarkos pažeidimus lankytojai gali būti įspėjami, o nepaklusę įspėjimams, paprašomi palikti Įstaigos patalpas ar teritoriją.

6.13. Pacientai iš Įstaigos išrašomi:

6.13.1. įvykdžius tyrimo ir gydymo planą;

6.13.2. tęsti gydymą ambulatoriškai;

6.13.3. tęsti sveikatą grąžinantį ar reabilitacinį gydymą;

6.13.4. perkeliant gydytis į kitą gydymo įstaigą;

6.13.5. už grubius Taisyklių pažeidimus, savavališkai išvykus iš ligoninės, atsižvelgiant į susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;

6.13.6. pacientui reikalaujant, nors tyrimai ir gydymas nebaigtas. Savo reikalavimą pacientas įrašo į ligos istoriją ir patvirtina parašu, už ligos istorijos pateikimą pacientui, kad jis įrašytų savo reikalavimą, atsakingas ligonį gydantis gydytojas specialistas arba budintis gydytojas;

6.13.7. kitais susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais.

6.14. Jeigu paciento tolesnis buvimas Įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui arba jo atstovui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas arba jo atstovas patvirtina tai parašu. Kai pacientas, kuris jo hospitalizavimo metu negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, išrašomas iš ar siunčiamas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta paciento atstovui, jeigu jis pasirašytinai nurodytas paciento medicinos dokumentuose arba jeigu paciento atstovas Įstaigai yra pateikęs atstovavimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį įstatymuose nustatytus reikalavimus. Pacientas arba paciento atstovas informacijos gavimo faktą patvirtina parašu atitinkamuose Įstaigos dokumentuose.

6.15. Pacientas, jei jo sveikatos būklė, gydančio gydytojo specialisto nuomone, reikalauja intensyvaus papildomo gydymo, gali būti nukreipiamas į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, suderinus su ta įstaiga paciento perkėlimą bei išrašius Siuntimą ir informavus pacientą.

6.16. Išrašant pacientą jam parengiami ir atiduodami visi konkrečiu atveju reikalingi medicinos dokumentai. Dokumentai gali būti pateikiami pacientui išvykstant į namus arba pacientui sutikus siunčiami elektroniniu paštu, informaciją dėl asmens duomenų saugumo užkoduojant techninėmis priemonėmis.

6.17. Pacientui mirus, Įstaigos darbuotojai vadovaujasi Įstaigoje patvirtinta Pacientų mirčių valdymo tvarka

7. Ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarka

7.1. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šiame punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.
7.2. Kartu su skundu pacientas privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
7.3. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.
7.4. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu Įstaigoje.
7.5. Įstaiga, gavusi paciento skundą, jį išnagrinėja ir raštu praneša pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
7.6. Įstaigoje periodiškai vykdomos pacientų apklausos, savo nuomonę pacientas taip pat gali pareikšti Įstaigos internetinėje svetainėje arba el. paštu kokybe@cgpklinikos.lt.
7.7. Įstaigoje yra patvirtinama aukščiau Taisyklėse pateiktas Ginčų ir konfliktų tarp Įstaigos ir pacientų sprendimo tvarkos nuostatas detalizuojanti Skundų valdymo tvarka.
7.8. Skundai, pareiškimai ar kiti pastebėjimai gauti be pareiškėjo asmens duomenų tiriami priklausomai nuo išdėstytų faktų reikšmingumo. Sprendimą tirti ar ne priima Įstaigos kokybės vadovas. Atsakymai į tokius skundus (atsižvelgiant į aplinkybes) gali būti niekam neteikiami.

8. Informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka

8.1. Visa informacija apie paciento buvimą Įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.
8.2. Pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo, informacija pacientui pateikiama atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus.
8.3. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama.
8.4. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
8.5. Informacija apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę suteikiama paciento sutuoktiniui (sugyventiniui), paciento tėvams (įtėviams) ir paciento pilnamečiams vaikams jų prašymu.
8.6. Informacija telefonu ir el. paštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, apie pacientą neteikiama.
8.7. Informacija suteikiama pacientui ir (arba) pareiškime nurodytiems asmenims suprantama forma apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, galimus gydymo būdus ir rezultatus, gydymo prognozę, apie pasekmes, atsisakius siūlomo gydymo.
8.8. Su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai. Gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio interesais.
8.9. Informaciją apie besigydančių pacientų būklę gali suteikti gydantys gydytojai specialistai, Ligoninės skyrių vedėjai, budintys gydytojai.
8.10. Po paciento mirties teisę gauti informaciją apie paciento buvimą įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą (sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai).

9. Ligos istorijų, ambulatorinių kortelių, kitų dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka

9.1. Asmenys, teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka turintys teisę gauti rašytinę informaciją apie pacientą (medicinos dokumentų kopijas), pateikia raštišką prašymą ir atitinkamą – raštišką paciento sutikimą Įstaigai. Prašyme turi būti nurodytas norimos gauti informacijos pobūdis ir jos panaudojimo tikslas.
9.2. Pacientas, Įstaigai teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo (nuorašų gavimo), privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
9.3. Medicinos dokumentai yra Įstaigos dokumentai ir yra saugomi Įstaigoje ar jos archyve.
9.4. Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti susipažinimui jo medicinos dokumentai (minėti dokumentai privalomai saugomi Įstaigoje). Medicinos dokumentų pateikimas (susipažinimui) pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose.
9.5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis Įstaiga padaro ir išduoda Įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoda diagnozės ir gydymo aprašymus. Medicinos dokumentų kopijos išduodamos per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo, o diagnozės ir gydymo aprašymai per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
9.6. Informacija telefonu ir el. paštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, apie pacientą neteikiama.
9.7. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat Įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. Tokią informaciją, kreipiantis raštu, suteikia Įstaigos vadovybė.
9.8. Medicininių dokumentų kopijos (ar nuorašai), reikalingi siunčiant ligonį konsultacijai bei esant tam tikroms medicininėms indikacijoms, gydymui į kitas gydymo įstaigas, į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą yra nemokami.
9.9. Tuo atveju, kai Įstaiga neturi prašomos rašytinės informacijos (neturi medicinos dokumentų apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas), ji apie tai informuoja pareiškėją raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos ir grąžina asmeniui įmoką už paslaugą.

10. Darbų saugą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų nuostatos

10.1. Darbo vietoje privaloma laikytis darbų saugos, priešgaisrinės ir elektros saugos reikalavimų, vadovautis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitų teisės aktų, susijusių su darbų sauga, nuostatomis, pareiginių instrukcijų reikalavimų ir procedūrų atlikimo taisyklių, kitų generalinio direktoriaus įsakymų.

10.2. Įstaigos teritorijoje esantiems asmenims privaloma vadovautis informacinių, draudžiamųjų ir kitų ženklų reikalavimais.

10.3. Pacientai ir lankytojai privalo:

10.3.1. vykdyti Įstaigos darbuotojų nurodymus saugios elgsenos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos klausimais;

10.3.2. pastebėjus nenormalų palatoje esančios įrangos darbą (padidėja triukšmas, vibracija, pakyla temperatūra, atsiranda specifinis kvapas ir kt.) ar kitus veiksnius, keliančius pavojų sveikatai ar gyvybei, nedelsiant pranešti apie tai Įstaigos darbuotojams;

10.3.3. vengti veiksmų, galinčių kelti pavojų jo ir kitų supančių asmenų sveikatai ar gyvybei;

10.3.4. imtis visų atsargumo priemonių judėdami paviršiais, kurie buvo neseniai valyti drėgnuoju būdu arba kai ant jų yra išsiliejusių skysčių ar pabirusių medžiagų.

10.4. Įstaigos patalpose ir teritorijoje draudžiama:

10.4.1. vartoti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius (rūkyti);

10.4.2. turėti su savimi šaunamąjį arba šaltąjį ginklą;

10.4.3. įsivesti (įsinešti) naminius gyvūnus;

10.4.4. be Įstaigos gauto leidimo filmuoti, fotografuoti patalpas bei darbuotojus, pacientus, įrašinėti pokalbius ar kitaip pažeisti darbuotojų ir pacientų privatumą;

10.4.5. savavališkai įeiti ar lankytis Įstaigos tarnybinėse patalpose;

10.4.6. trikdyti viešąją rimtį ir tvarką.

10.5. Už darbų saugą Įstaigoje atsakingas darbų saugos specialistas arba kitas Įstaigos generalinio direktoriaus paskirtas fizinis arba juridinis asmuo.

11. Paciento turimų dirbinių ir brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo ir saugojimo tvarka

11.1. Jei pacientas pageidauja, prieš atliekant tyrimus, kurių metu gali būti tam tikro laipsnio sąmonės sutrikimas, paciento turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai, pinigai gali būti registruojami ir saugomi tokia tvarka:11.1.1. sudaromas turimų vertybių sąrašas dviem egzemplioriais;

11.1.2. po kiekvienu egzemplioriumi pasirašo atliekantis procedūrą gydytojas specialistas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas ir pats pacientas;

11.1.3. vieną sąrašo egzempliorių pasiima pacientas, kitas įdedamas į specialų voką;

11.1.4. į voką sudedamos išvardintos vertybės, vokas užklijuojamas, užantspauduojamas ir įdedamas į Įstaigoje esantį seifą;

11.1.5. po procedūros pacientui grąžinamas vokas, kurį pacientas atplėšia gydytojo specialisto ir dar vieno Įstaigos darbuotojo akivaizdoje, sutikrina vertybes pagal sąrašą ir pasirašo tame sąraše, kad vertybes atgavo;

11.1.6. paciento pasirašytas sąrašas įklijuojamas į jo kortelę ir saugomas joje.

11.2. Už brangius daiktus bei pinigus, saugomus ne seife (aukščiau nustatyta tvarka), Įstaiga neatsako.

11.3. Kilus ginčui dėl brangių daiktų bei pinigų saugojimo bei grąžinimo, pacientas/ paciento atstovas nedelsiant privalo kreiptis į Įstaigos vadovybę.

II DALIS
KARDIOLITOS VIDAUS DARBO ORGANIZAVIMAS
VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Kardiolitos vidaus darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja Kardiolitos vidaus darbo tvarką ir jo organizavimą. Už vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymąsi atsako kiekvienas darbuotojas asmeniškai.
2. Darbuotojų pareigas reglamentuoja darbo sutartys, pareiginiai nuostatai, darbų saugos ir gaisrinės saugos darbe instrukcijos, Klientų aptarnavimo standartas, Kokybės valdymo sistema, Socialinės atsakomybės vadovas, šios taisyklės, kitos tvarkos arba instrukcijos, patvirtintos Įmonės vadovo.
3. Asmuo, priimamas dirbti į Įmonę, supažindinamas su šiomis taisyklėmis, kitais šiose taisyklėse išvardintais ir Kardiolitoje galiojančiais dokumentais. Darbuotojui sutikus dirbti bei jam ir darbdaviui pasirašius darbo sutartį, laikoma, kad jie susitarė dėl būtinųjų ir kitų darbo sutarties sąlygų, kiek jos apimamos šiuose dokumentuose.
4. Šios vidaus darbo tvarkos taisyklės gali būti keičiamos arba papildomos, pasikeitus atitinkamiems įstatymams ar kitais su jomis susijusiais teisės aktais.

II. Kardiolitos struktūra

5. Kardiolitą sudaro šie skyriai ir padaliniai:

-Administracija
-Marketingo ir pardavimų skyrius (Registratūra/Esamų klientų aptarnavimo ir priežiūros centas/Lietuvos pardavimų skyrius/Užsienio pardavimų skyrius)
-Medicinos tarnyba (Stacionaras/Reanimacija/Operacinė/Sterilizacinė)
-Poliklinikos tarnyba (Rentgenas/Angiografija)
-Finansų tarnyba (Kasa)
-Plėtros tarnyba (Valgykla)
-Vidaus audito skyrius

III. Patalpų atidarymo ir uždarymo laikas

6. Kardiolitos darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.
7. Kardiolitos stacionaro, reanimacijos, operacinės skyriai dirba ištisą parą be poilsio ir išeiginių dienų.
8. Kardiolitos registratūros skyrius, kasos skyrius, poliklinikos padalinys dirba ir šeštadieniais, pagal slenkantį darbo grafiką.
9. Darbo dienomis administracinės patalpos ir gydytojų specialistų kabinetai atrakinami ir užrakinami raktus paėmus/grąžinus budėtojui.
10. Patekti į Kardiolitos patalpas ne darbo metu galima turint leidimą ir apie atvykimo ir išvykimo laiką pažymint tam skirtame žurnale pas budintįjį (arba kita padalinio vadovo nustatyta ir Įmonės vadovo patvirtinta tvarka).
11. Kitų patalpų atidarymo ir uždarymo laikas priklauso nuo jų darbo laiko pagal grafiką.
12. Visi padaliniai ir skyriai atidaromi ne vėliau kaip 3 minutės iki oficialaus darbo laiko pradžios.
13. Kardiolitos darbuotojas, paskutinis toje patalpoje baigęs darbą, turi sutvarkyti darbo vietą, išjungti elektros prietaisus, uždaryti langus ir užrakinti patalpas.Už gydytojų darbo kabinetų tvarką ir darbo medžiagas atsakingos poliklinikos seserys.

IV. Darbo laikas

14. Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
15. Kardiolitoje nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Darbo laikas:

• Direkcijos 8.00 – 17.00 val.
• Marketingo ir pardavimų skyriaus (Esamų klientų aptarnavimo ir priežiūros centas/Lietuvos pardavimų skyrius/Užsienio pardavimų skyrius) 7.30 – 16.30 val.
• Registratūros 7.00 – 21.00 val.
• Medicinos tarnybos (Stacionaras/Reanimacija/Operacinė) – 24 val. per parą.
• Poliklinikos tarnybos (Rentgenas/Angiografija) 7.00 – 21:00 val.
• Finansų tarnybos 8.00 iki 17.00 val.
• Kasos 7.00 – 21.00 val.
• IT ir ūkio valdymo skyriaus 8.00 iki 17.00 val.
• Valgyklos 7.00 iki 18.00 val.
• Vidaus audito skyriaus 8.00 iki 17.00 val.

16. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
17. Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip 45 minučių ir ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.
18. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Pietų pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
19. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.
20. Jei dėl darbo pobūdžio negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokios pertraukos taikomos esant darbuotojo ir jo vadovo abipusiam susitarimui.
21. Darbo laiko normavimas pagal grafikus, atsižvelgiant į specifines Kardiolitos padalinio darbo sąlygas, esant pamaininiam darbui ir suminei laiko apskaitai (jei tokia apskaita taikoma), taikomas Įmonės vadovo sprendimu nurodytiems darbuotojams, supažindinant darbuotojus.
22. Darbo grafikai skelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo padalinių ir skyrių informacinėse lentose.
23. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbuotojo pareiga susipažinti/pasitikslinti asmeninį darbo grafiką ir atvykti į darbą jame nurodytu laiku, net jei jis atostogauja ar dėl kitų priežasčių nebūna darbe.
24. Darbuotojams, dirbantiems pamainomis, draudžiama pasitraukti iš darbo iki atvyks jį pakeičiantis darbuotojas. Neatvykus darbuotojui, pranešama skyriaus ir padalinio vadovui, kuris privalo nedelsiant imtis priemonių, užtikrinančių nepertraukiamą skyriaus ar padalinio veiklą.
25. Darbuotojų pavėlavimai į darbą/konsultaciją/operaciją – gali būti baudžiami pagal pareiginiuose nuostatuose nurodytas sankcijas arba laikantis Darbo kodekso nuostatų dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.
26. Skyriaus ir padalinio vadovas, esant rimtoms priežastims, turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip vienai darbo dienai per mėnesį.
27. Kardiolitos vadovo sprendimu su tam tikrų pareigybių darbuotojais gali būti sudaryta nuotolinio darbo sutartis.

V. Priėmimas į darbą

28. Kardiolita nepraktikuoja ir neremia diskriminacijos įdarbinimo, atlyginimo, atostogų suteikimo, mokymo, karjeros, darbo santykių nutraukimo ar išėjimo į pensiją srityse darbuotojų amžiaus, rasės, tautybės, religijos, negalios, lyties, lytinės orientacijos, priklausymo profesinei sąjungai ar politinei organizacijai pagrindu. Bendrovė nenaudoja vaikų darbo ir laikosi praktikos neįdarbinti asmenų iki 16 metų.
29. Įdarbinę jaunus darbuotojus, Kardiolita užtikrina, jog jie nepateks į aplinkybes, kuriuos yra pavojingos arba nesaugios jų fizinei ir psichinei sveikatai ir vystymuisi.
30. Darbo sutartyse nebus nustatomos jokios sąlygos, verčiančios darbuotoją tęsti darbą Kardiolitoje.
31. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo) visus priimamus dirbti asmenis supažindina su būsimo darbo sąlygomis, darbo sutartimi, materialinės atsakomybės ir konfidencialumo nuostatais, socialinės atsakomybės politika ir SA8000 standartu, o priimamus į darbą vadovus supažindina ir su Socialinės atsakomybės vadovu, kitų Kardiolitoje veikiančių vadybos sistemų politika, pagrindinėmis nuostatomis bei kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
32. Priimant darbuotojus į darbą pasirašomos darbo sutartys. Sutarties turinys yra jos šalių suderintos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.
33. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sutartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
34. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti susitariama dėl išbandomojo laikotarpio. Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, taip pat pradedančiam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga nurodoma darbo sutartyje. Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, šių taisyklių reikalavimai. Išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Į išbandymo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
35. Darbo sutartis sudaroma raštu pagal nustatytą teisės aktų nustatytą formą. Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo Kardiolitos vadovas ir darbuotojas, vienas egzempliorius saugomas Kardiolitoje, kitas atiduodamas darbuotojui.
36. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:

-darbuotojo darbo vietos;
-darbuotojo funkcijų (dėl tam tikros profesijos, specialybės arba dėl tam tikrų pareigų);
-darbo apmokėjimo sąlygų.

37. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde ir asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbo vietoje.

VI. Darbo apmokėjimas

38. Kardiolitos darbuotojų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis nustatomas, pasirašant su juo darbo sutartį.
39. Visiems darbuotojams mokamas ne mažesnis kaip pagrindinius poreikius atitinkantis darbo užmokestis, periodiškai apskaičiuojamas ir patvirtinamas pagal SA8000 standarto keliamus reikalavimus, kuris negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintas minimalus darbo užmokestis.
40. Priklausomai nuo atliekamo darbo intensyvumo, kokybės ir Kardiolitos išteklių, darbuotojui kas mėnesį gali būti mokamas priedas prie atlyginimo.
41. Kardiolitos vadovo įsakymu gali būti skiriamos vienkartinės premijos, o esant sunkiai materialiniai padėčiai ar atsitikus nelaimingiems įvykiams – gali būti išmokamos vienkartinės pašalpos.
42. Mirus darbuotojo šeimos nariui yra skiriama 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) pašalpa.
43. Jeigu darbuotojas dirba nepilną darbo dieną, jam mokama proporcingai dirbtam laikui.
44. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį (mokant avansą – 2 kartus per mėnesį). Konkrečios darbo užmokesčio mokėjimo dienos nurodomos darbo sutartyje.
45. Darbuotojai gali būti papildomai skatinami materialinėmis ir kitomis nematerialinėmis (renginiai, mokymai, nuolaidos ir t.t.) formomis, patvirtintomis Kardiolitos vadovo. Padaliniams parengtos atskiros motyvacinės sistemos, kurias individualiai darbuotojui pristato jo tiesioginis vadovas.
46. Darbuotojams asmeniniai darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai išduodami administracijoje 6 aukšte, pas biuro administratorę.
47. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, kurį apima pagrindinis darbo užmokestis ir visi papildomi uždarbiai, tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
48. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

VII. Atostogos

49. Visiems Kardiolitos darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
50. Darbuotojams atostogos suteikiamos generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, detaliai nurodyta Priede Nr. 1, pagal iš anksto sudarytus atostogų grafikus.
51. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Sveikatos priežiūros darbuotojų kasmetinių atostogų trukmę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
52. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:

• darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
• darbuotojams, vieniems (pateikiama pažyma ar kiti šį faktą įrodantis dokumentai) auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
• neįgaliesiems;
• kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

53. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.
54. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
55. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo.
56. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
57. Atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų galima generalinio direktoriaus įsakymu tik darbuotojui sutikus. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis darbuotojo prašymu gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

VII. Bendrieji reikalavimai vidaus tvarkai

58. Įmonėje turi būti užtikrinta tinkama darbo drausmė, maksimalus dėmesys klientams ir pavyzdinė aptarnavimo kultūra.
59. Darbuotojai privalo vadovautis Klientų aptarnavimo standartu bei kitomis klientų aptarnavimą reglamentuojančiomis tvarkomis.
60. Kiekvienoje darbo vietoje bei patalpose turi būti švaru ir tvarkinga.
61. Kardiolitoje turi būti vengiama nereikalingo triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera.
62. Kardiolitos patalpose turi būti griežtai laikomasi gaisrinės ir darbų saugos reikalavimų.
63. Kardiolitos administracija neatsako už darbuotojų asmeninius daiktus, nesusijusius su tiesioginiu darbu ir paliktus darbo vietoje.

IX. Bendrosios darbuotojų pareigos

64. Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų, įmonės darbų saugos instrukcijų reikalavimus;
65. Ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku. Jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas ir pan.) pranešti apie tai kaip galima greičiau padalinio ar Kardiolitos vadovui.
66. Tinkamai atlikti pavestą darbą.
67. Kardiolitos darbuotojams draudžiama darbo metu rūkyti Kardiolitos teritorijoje, vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, toksinių medžiagų ar vaistų.
68. Už vidaus darbo tvarkos taisyklių nevykdymą, darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
69. Ateiti į darbą neblaiviam arba darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus – šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo Lietuvos Repsublikos įstatymų nustatyta tvarka.
70. Laikytis darbo drausmės, ateiti ir išeiti iš darbo laiku, pagarbiai ir dalykiškai bendrauti su kolegomis, lankytojais bei pacientais, vykdyti teisėtus Įmonės generalinio direktoriaus, ir/ar tiesioginių vadovų nurodymus.
71. Laikytis konfidencialumo reikalavimų, užtikrinti pacientų asmens duomenų saugumą taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Kardiolitos vidaus dokumentuose.
72. Nedelsiant pranešti savo tiesioginiam vadovui apie iškilusius konfliktus ar nesusipratimus su pacientais ar lankytojais.

X. Darbuotojų teisės

73. Gauti darbo sutartyje aptartą ir įstatymų garantuotą darbo užmokestį už atliktą darbą.
74. Naudotis Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis į atostogas.
75. Naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis socialinėmis ir kitomis garantijomis.
76. Reikalauti, kad būtų tinkamai ir saugiai įrengta darbo vieta, suteiktos reikalingos darbui priemonės.
77. Kreiptis žodžiu ir raštu į Kardiolitos administraciją darbo sutarties klausimais.
78. Laisvai nutraukti darbo santykius pranešęs apie tai raštu Darbo kodekse nustatytais terminais.
79. Pagal savo pasirinkimą įstoti į profesinę sąjungą, kolektyviai derėtis su įmone.

XI. Darbų sauga

80. Darbo vietoje privaloma laikytis darbų saugos, priešgaisrinės ir elektros saugos reikalavimų, vadovautis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitų teisės aktų, susijusių su darbų sauga, nuostatomis, generalinio direktoriaus įsakymais.
81. Darbuotojai savo veikla privalo nepažeisti aplinkos kokybės normatyvų ir standartų, laikytis atliekų nukenksminimo tvarkos, pagal savo kompetenciją, privaloma žinoti reagentų sandėliavimo, išfasavimo ir transportavimo tvarką, nukenksminimo būdus.
82. Darbą galima pradėti tik esant tvarkingiems įrenginiams ir tinkamai sutvarkytai darbo vietai.
83. Darbuotojai privalo dirbti vilkėdami švarią ir tvarkingą aprangą.
84. Darbuotojas, baigęs darbą, turi sutvarkyti darbo vietą, išjungti elektros prietaisus, uždaryti langus ir užrakinti patalpas.
85. Kardiolitos darbuotojai turi racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, transportą, elektros energiją ir kitus materialinius išteklius.
86. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į darbą, ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsiant apie tai pranešti padalinio vadovui ar Kardiolitos vadovui.
87. Esant pavojui darbuotojo sveikatai nedelsiant pasišalinti iš darbo, neprašydami tam leidimo bei nedelsiant apie susiklosčiusią situaciją informuoti tiesioginį vadovą.
88. Kardiolitoje už darbų saugą atsako generalinis direktorius, personalo vadovas bei padalinių vadovai, kuriems suteiktos tokios teisės pagal generalinio direktoriaus įsakymą bei turintiems tai veiklai galiojančius darbų saugos pažymėjimus.

XII. Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas

89. Stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose įskaičiuojamos į darbo laiką.
90. Kiekvienų kalendorinių metų pirmąjį mėnesį po metinių pokalbių, padalinių vadovai sudaro mokymų poreikio planą ir pateikia jį personalo vadovui.
91. Skyrių ir padalinių vadovai yra atsakingi, kad visi darbuotojai pagal patvirtintą mokymų planą įgytų numatytus įgūdžius.
92. Mokymai gali būti vidiniai arba išoriniai.

• Vidiniai mokymai - organizuojami įmonės turimais žmogiškaisiais resursais visiems darbuotojams nemokami mokymai
• Išoriniai mokymai – įmonės apmokami mokymai, organizuojami bendradarbiaujant su konsultacinėmis, mokymo ir kitomis įmonėmis.

93. Dalyvauti Įmonės organizuojamuose vidiniuose mokymuose, kurie nėra apmokami iš įmonės lėšų (išskyrus finansuojamus pagal ES projektus) – kiekvieno darbuotojo pareiga. Atsisakymas dalyvauti mokymuose be pateisinamos priežasties gali būti traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas.
94. Darbuotojas, turintis motyvuotą priežastį gali atsisakyti dalyvauti Kardiolitos apmokamuose ir nemokamuose mokymuose savo motyvus išsakęs tiesioginiam vadovui arba personalo vadovui, vadovai įpareigoti išlaikyti visišką tokio pokalbio konfidencialumą. Jam drausminės nuobaudos sankcijos netaikomos.
95. Jei už darbuotojo mokymus, kvalifikacijos kėlimą, stažuotes apmoka darbdavys darbuotojo darbo sutartyje sulygstama dėl šios sąlygos: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.
96. Darbuotojai įmonės apmokamų ar organizuojamų mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių įkainius turi teisę ir gali sužinoti iš personalo vadovo išlaikant tokio paklausimo konfidencialumą.
97. Po mokymų darbuotojas gavęs sertifikatą/pažymėjimą jo kopiją pristato personalo vadovui, ji saugojama darbuotojo asmens byloje.
98. Darbuotojas, gavęs mokymų dalomąją medžiagą (popierinė ar elektroninė versija) perduoda personalo vadovui, kuris savo ruožtu formuoja elektroninį mokymų medžiagos archyvą, prieinamą Kardiolitos darbuotojams.

XIII. drausminių nuobaudų skyrimo tvarka

99. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

• pastaba;
• papeikimas;
• atleidimas iš darbo.

100.Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, vadovas turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per vadovo nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
101.Drausminė nuobauda skiriama įmonės vadovo ar tiesioginio vadovo įsakymu, darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
102.Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka:
Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija arba teismas;
Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.
103.Tiek darbuotojas, tiek darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.
104.Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad darbuotojas nėra turėjęs nuobaudų.

XIV. Nėščiųjų moterų darbo sąlygos

105.Nėščios moters ar neseniai pagimdžiusios moters prašymu turi būti nustatomas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas.
106.Nėščiai moteriai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai viršvalandiniai, naktiniai ar švenčių dienomis darbai gali būti skiriami dirbti tik jų sutikimu.
107.Nėščiosios turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje.
108.Kiekviena nėščia moteris, atliekanti darbus, galinčius kelti pavojų jos sveikatai, privalo kreiptis į tiesioginį vadovą darbo sąlygų aptarimui ir gerinimui.

XV. Darbuotojų materialinė atsakomybė

109.Su tam tikrų pareigybių darbuotojais yra sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
110.Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:

-turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
-medžiagų pereikvojimo;
-baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
-išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
-netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
-netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
-to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
-kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

111.Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

-žala padaryta tyčia;
-žala padaryta jo nusikalstama veika;
-žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
-žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
-žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
-žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

112.Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, su darbuotojais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
113.Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su jaunesniais negu 18 metų darbuotojais.

XVI. Darbuotojo perkėlimas į kitas pareigas

114.Kai keičiamas darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatyta tvarka. Darbo sutarties sąlygos, nurodančios darbuotojo darbovietę (įmonę, struktūrinį padalinį ir kt.) ir darbo funkcijas/pareigas gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus laikinų darbo sąlygų pakeitimo ypatingais atvejais.
115.Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.

XVII. Darbo sutarties nutraukimas

116.Darbuotojas, nutaręs nutraukti darbo santykius, privalo informuoti apie savo apsisprendimą tiesioginį vadovą bei užpildyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį pasirašo tiesioginis vadovas.
117.Darbuotojas prieš baigdamas darbą privalo:

-Atsiskaityti už materialines vertybes, dokumentaciją bei pradėtas vykdyti užduotis;

-Perduoti savo išorinių partnerių kontaktus padalinio vadovui (likus ne mažiau nei 3 d. iki sutarties pasibaigimo);

-Pranešti išoriniams partneriams apie jį pakeisiantį naują darbuotoją, nurodant jo kontaktus (likus ne mažiau nei 7 dienos iki sutarties pasibaigimo)

-Sutarties nutraukimo dieną nustatyti automatinį el. pašto peradresavimą padalinio vadovui.

-Pasirašyti darbo sutarties nutraukimo dokumentus

-Grąžinti darbuotojo pažymėjimą

118.Darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis:

-darbuotojo pareiškimu;

-darbdavio iniciatyva;

-pasibaigus terminuotai / trumpalaikei/sezoninei darbo sutarčiai;

-abiejų šalių susitarimu;

-kitais Lietuvos Respublikos Darbo kodekso numatytais atvejais.

119.Personalo vadovas įsakymą dėl darbuotojo atleidimo perduoda finansų tarnybai, ji savo ruožtu informuoja Socialinio draudimo fondo valdybą bei atsiskaito su atleidžiamu darbuotoju.

XVIII. Baigiamieji nuostatai

120.Vidaus darbo tvarkos taisykles tvirtina įmonės vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais.
121.Šios taisyklės galioja nuo patvirtintos dienos.
122.Visi darbuotojai turi būti supažindinti su šiomis taisyklėmis pasirašytinai.