Kad mažas apgamas nevirstų didele bėda

Kiekvienas žmogus ant kūno turi daugiau ar mažiau apgamų. Vienus turime nuo pat gimimo, kiti atsiranda bėgant metams. Vieni gali netgi puošti, tačiau kartais ima erzinti arba dar blogiau – keistis, sukeldami nerimo ir nepatogumų. Į redakciją atėjo skaitytojos laiškas, kuriame ji teiraujasi, ar gali dailus apgamas virsti karpa ar kitu dariniu, ir kaip su juo elgtis.

Nuo gimimo turiu kelis apgamus, kurie man nepatinka. Vienas ant peties, netolygios formos, gana iškilus ir nemažas. Kitas ant veido – kažkada buvo mažutis ir dailus, kaip „muselė“, kokias moterys net specialiai nusipiešdavo virš lūpos. Bet po juo ėmė augti kažkoks spuogas, kurį bijojau spausti ir dabar tas apgamas yra tarsi ant gumbo. Gal ten karpa ir reiktų šalinti? Man tiesiog jau nebegražu, nes labai atkreipiu dėmesį nuotraukose. Kokia apgamų šalinimo tvarka, ar tai skausminga procedūra, kur kreiptis? Taip pat rūpi, kaip ta vieta atrodys iš karto po operacijos ir ar liks randelis? Ar galima apgamą šalinti vasarą?

Į klausimus atsako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė.

Dėl ko atsiranda apgamai?

Apgamai gali būti įgimti (nelinkę išnykti, esantys gimimo momentu ir atsiradę iki 1 metų amžiaus)  arba įgyti (jų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti – savaime išnyksta, būna iki 1 cm skersmens ir tolygiai pigmentuoti). Dažniausiai mes apgamus įgyjame nudegę saulėje, ir tai yra normalus organizmo atsakas bei ilgo buvimo saulėje pasekmė. Tačiau kiek per gyvenimą atsiras apgamų, priklauso ir nuo mūsų genetikos.

Ar galima teigti, kad tokie iškilūs apgamai, kaip skaitytojos atveju, turi didesnę tikimybę supiktybėti?

Atvirkščiai, iškilūs apgamai turi mažesnę tikimybę supiktybėti, nes žmonės į juos dažniau atkreipia dėmesį ir greičiau pastebi, kad jie padidėja arba keičiasi. O į tuos, kurie yra lygūs ir primena dėmes, dažnai nekreipia dėmesio.

Pacientai dažnai išsigąsta, kai apgamas labai greitai patamsėja, tačiau tokiu atveju reikia įvertinti, kada jis patamsėjo. Normalu, jei tai įvyko vasaros metu, grįžus iš atostogų, nes visa mūsų oda keičia spalvą, tad ir apgame vyksta aktyvesnė melanino gamyba.

Kuo skiriasi apgamas nuo karpos?

Karpos yra virusinės kilmės infekcija. Dažniausios pažeidimo vietos yra galūnės, rečiau – veidas. Karpos turi tendenciją greitai augti, plisti, negydant tampa skausmingos ir dažniau pakraujuoja. Kad žmogui ant veido užaugtų didelė karpa, į kurią jis nekreiptų dėmesio – taip nutinka retai. O jeigu darinys gyvuoja jau dešimt metų, iš jo auga plaukai, jis visiškai nesikeičia – tai tikrai negali būti karpa.

Pacientams visada primename, kad negalima pešioti plaukų iš apgamų. Reiktų atsargiai nukirpti, nes nepilnas plauko išrovimas gali sukelti plauko maišelio uždegimą, o tada apgamas dažnai patinsta, parausta, tampa skausmingas. Kartais žmonės kreipiasi dėl apgamo pašalinimo, nes erzina iš jo augantys plaukai. Deja, turiu nuliūdinti, kad netgi gražiai ir estetiškai pašalinus apgamą, plaukai vis tiek atauga.

Kaip šalinamas apgamas? Ar pašalinus apgamą lieka randas?

Epidermalinius apgamus, kurie yra iškilūs, galime šalinti lazeriu. Lazerinė procedūra yra labai greita, paprasta, moderni, daugiausiai trunkanti iki pusvalandžio.
Po šios procedūros susiformuoja mažas šašelis, kuris greitai nukrenta – lieka rausva dėmelė, kuri gali išnykti po mėnesio ar pusmečio. Nurimus kraujagyslinei reakcijai lieka balta dėmė. Tiems, kas turi polinkį į randus, ši dėmelė gali būti ryškiau matoma, o kas tokio polinkio neturi – sugyja labai gražiai ir netgi visiškai nesimato, pvz.: jeigu apgamas šalinamas prie nosies esančioje vagelėje – nelieka jokių žymių. Lazeriu apgamus galima šalinti bet kurioje kūno vietoje.

Pacientai dažnai kreipiasi ir dėl lygių apgamų, kurie atrodo kaip dėmės. Tokios dėmės nei lazeriu, nei elektra, nei jokiais kitais būdais nėra šalinamos, išskyrus chirurginį. Tačiau chirurginis šalinimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu apgamas turi atipijos požymių.

Tad jeigu apgamas tik šiaip negražus pacientui ir nėra piktybinis, jis nešalinamas?

Gydytojo pareiga informuoti pacientą, kas yra gerai, o kas – ne, ir paaiškinti, ko galima tikėtis ateityje. Po bet kokio chirurginio pjūvio visada lieka randas. Gražiausiai sugyja tos žaizdos, kurios lieka po iškilaus apgamo pašalinimo lazeriu. Tačiau pacientus perspėjame, kad po kelių metų apgamas gali ataugti. Melanocitinį apgamą, kuris atrodo kaip ruda dėmė, šaliname visą, ypač jeigu jis turi atipijos požymių.

Minėjote, kad kaip sugis randas, priklauso nuo žmogaus organizmo?

Taip, nes kiekvieno žmogaus organizmo reakcija į bet kokią mikrotraumą skiriasi. Vieniems viskas sugyja be liekamųjų reiškinių, kitiems formuojasi randai, pigmentinės dėmės, lieka paryškėjęs kraujagyslinis tinklas.

Gal galėtumėte skaitytojams priminti, kokie yra piktybinių apgamų požymiai?

Jeigu apgamas per mėnesį padidėjo du kartus, keičiasi spalva, jis yra sudarytas iš kelių atspalvių, pradeda kraujuoti ar šlapiuoti, niežėti, jo kraštai asimetriški, tikėtina, kad toks apgamas bus piktybinis. Pacientams, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, reikėtų bent kartą per metus kreiptis į dermatologą, kuris įvertins, ar apgamai nesikeičia, kokia turi būti tolesnė priežiūra ir gydymo taktika. O pacientai, kurių šeimose yra buvę odos vėžio ir melanomos atvejų, turėtų tikrintis dažniau – bent du kartus per metus. Ir, žinoma, reikia naudoti apsaugines priemones nuo saulės – jos apsaugo ir nuo naujų apgamų atsiradimo, ir nuo jau esančių pasikeitimo. Reikėtų nepamiršti galvos apdangalų, saugoti pečių juostą, naudoti apsauginius kremus (nuo 30 iki 50 spf).

Kaip organizmą veikia piktybinis apgamas? O nepiktybinis – ar jis apskritai turi kokį nors poveikį?

Net ir turėdamas piktybinį apgamą, žmogus jokių ligos požymių nejaučia – jam nieko neskauda, nejaučia jokio pykinimo ar silpnumo, išskyrus vietinę reakciją – apgamo spalvos ar dydžio pakitimą. Todėl ir vykdomos patikros, įvairios prevencinės programos, kad liga būtų aptikta pradinėje stadijoje. Kai apgamas ima šlapiuoti ar kraujuoti, jį skauda, dažnai tai rodo, kad liga jau yra pažengusi. Tad jeigu neramu, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

Jeigu apgamas nėra piktybinis, bet žmogui estetiškai negražu, ar yra taisyklės, kada šalinate, o kada – ne?

Apžiūrėję pacientą pirmiausiai įvertiname, kokios kilmės yra apgamas. Jeigu tai epidermalinis apgamas, jį šalinti galime bet kuriuo metų laiku. Bet jeigu pacientas vasarą važiuoja atostogauti, daug laiko praleidžia gamtoje, procedūrą geriau atidėti rudens – žiemos sezonui, nes po apgamo pašalinimo žaizdelę dvi savaites reikia atidžiai prižiūrėti vietiniais dezinfekuojančiais tirpalais, tepti antibiotiko tepalu. Mėnesį po apgamo pašalinimo nereikėtų būti aktyvioje saulėje, nesideginti.

Jeigu nėra didelės skubos, šią procedūrą geriau atidėti šaltajam sezonui – bus lengvesnė priežiūra ir mažesnė šalutinių reiškinių tikimybė.

Po procedūros nukritus šašui oda visada būna jautresnė, gali atsirasti použdegiminė hiperpigmentacija. Jeigu apgamas turėjo šiek tiek spalvos, nudegus saulėje ta spalva sugrįžta ir nors iškilaus apgamo nėra, lieka negraži ruda dėmė. Kitas dalykas – jeigu po apgamo pašalinimo saulėje nudegate veidą iki pūslių – didelė tikimybė, kad toje vietoje liks randas.

Pirmo odos  fototipo pacientams, kurie yra mėlynakiai ir šviesiaplaukiai ir nemėgsta būti saulėje, apgamus galima šalinti ištisus metus. Jeigu apgamas yra nuolat traumuojamas (liemenėlės petnešėlė, skutant barzdą) ir ima kisti, tokio apgamo skubus pašalinimas padės išvengti didesnių bėdų.

Kokie galimi apgamų šalinimo būdai? Kuris iš jų – skausmingiausias, kuris – mažiausiai intervencinis, mažiausiai skausmingas?

Dažniausiai apgamų šalinimas atliekamas lazeriu – po šios procedūros estetiniai rezultatai būna geriausi. Lazerių rinkoje yra daugybė, tačiau būtent kuriuo lazeriu bus atliekama procedūra, pacientas labai retai kada domisi, o renkasi gydymo įstaigą arba gydytoją. Anksčiau apgamai būdavo šalinami krioterapija (azotu), elektrokoaguliacija – tai jau atgyvenę metodai, nes jie turi didesnę komplikacijų ir randų tikimybę. Tuo tarpu lazeriu procedūrą galima atlikti daug tiksliau, poprocedūrinis laikotarpis neapsunkina paciento kasdieninės veiklos ir rezultatai būna nepalyginamai geresni.

Apgamų šalinimas yra neskausmingas, nes dažniausiai atliekamas taikant vietinę nejautrą. Vaistai veikia greitai ir pacientas nejaučia, kas jam daroma procedūros metu. Tokia procedūra atliekama su CO2 lazeriu, tačiau „Kardiolitos klinikose“ yra ir kitoks lazeris, kur vietinės nejautros nereikia. Todėl tai ypač naudinga konsultuojant ir dirbant su mažaisiais pacientais.